kregėjimas

kregė́jimas sm. (1) → kregėti 1: Krūtinė tavo jau išduoda iš savęs aną kregėjimą, kurs yra artimu prajovu paskutinio atiduksėjimo prš. Patrynė taboką, pauostė keletą kartų, palydėdamas kiekvieną užtraukimą ilgu kregėjimu rš.